Trumpa Kauno transporto istorija. Kaip keitėsi ir ką pasiekėme tarpukariu?

trumpa kauno transporto istorijaKauno miesto transportas visuomet kažkuom išsiskyrė nuo kitų Lietuvos miestų.

Čia greitai nutiestas geležinkelis, kursavo vieni pirmųjų automobilių ir autobusų šalyje.

Na, o tarpukariu miestas sugebėjo išsiskirti tokiomis transporto priemonėmis kaip funikulieriai.

Straipsnyje trumpai apžvelgsime Kauno miesto transporto istoriją nuo gilios senovės iki tarpukario pabaigos.

Pažvelgus į miesto istoriją bendrai, kyla klausimas – o kas būtų jeigu Lietuva būtų išlikusi laisva? Atsakymo nežino niekas, tačiau faktas, jog buvome teisingame kelyje.

Apžvalgą pateiksime žemiau.

Automobilių supirkimas Kaune →

I etapas. Nuo XVa. iki 1918 m.

Būnant šalia vandens telkinių, Kauno mieste buvo labai gerai išvystytas vandens transportas susisiekimui tarp skirtingų miesto vietų. Atėjus XV amžiui ir suintensyvėjus prekybai, buvo labiau vystomas sausumos transportas.

Didysis “perversmas” miesto susisiekimo sistemoje galima sakyti atėjo sulig XIXa. Nutiesus viena didžiausių tuometinių plentų, t.y – nuo Peterburgo iki Varšuvos, Kaune reguliariai pradėjo kursuoti įvairios transporto priemonės tempiamos arklių jėga – karietos, kabriolietai ir t.t.

Amžiaus viduryje Kauną pasiekė ir geležinkelio atkarpa, jungusi miestą su Vilniumi. Apart traukinių, tarpmiestiniame susisiekime taip pat pradėjo kursuoti vadinamieji diližanai (arklių tempiami aukšti vežimai važiuojantys bėgiais).

Pačioje amžiaus pabaigoje po miestą pradėjo važinėti ir vadinamosios konkės (arkliniai tramvajai). Kartu šiuo laikotarpiui buvo išvystyti tramvajiniai bėgiai pagrindinėse miesto gatvėse įskaitant: Rotušės aikštę, Laisvės alėją, Vilniaus gatvę, Vytauto prospektą ir kt.

Prasidėjus XXa. Kaune po truputėlį pradėjo atsirasti ir įprastiniai keleiviniai automobiliai. 1909 metais mieste pradėjo kursuoti ir viešąjam transportui skirti vokiški automobiliai. Jie atitinkamai galėjo vežti 11 ir 24 keleivius įvairiais miesto maršrutais.

Iki pat 1918 metų, Kauno transporto infrastruktūra buvo vystoma toliau, atsirado vis daugiau reguliaraus maršruto autobusų.

II etapas. Tarpukaris 1918-1940 m.

Lietuvai atsiskyrus nuo carinės Rusijos ir paskelbus Nepriklausomybę 1918 metais į Kauno miestą atkeliavo ir svarbių transporto reformų. Kadangi miestas greitai tapo laikinaja Lietuvos sostine, čia buvo įsteigta ir viena pirmųjų šalies ministerijų – Susisiekimo.

Tolesniais metais buvo toliau vystoma transporto infrastruktūra mieste, daugėjo kelevinių transporto priemonių, po truputį atsirado vis daugiau autobusų.

1920 metais Susisiekimo ministerija išleido pirmąjį taisyklių kelyje dokumentą, kuris yra savotiškas pirmykštis KET variantas. Neužilgo atsirado ir pirmasis šviesoforas mieste, kuris reguliavo senamiesčio eismą.

Kiek vėliau, 1928 metais buvo atidaryta Kauno autobusų stotis. Jau tada mieste važinėdavo per 70 autobusų iš įvairių privačių vežėjų. Šis skaičius 1930 metais išaugo net iki 100.

Vėlesniais metais buvo sulaukta ir ko gero įdomiausių Kauno transporto priemonių atsiradimo, Žaliakalnio ir Aleksoto funikulierių, atitinkamai 1931 ir 1935 metais.

Amerikos lietuviai ženkliai prisidėjo prie automobilių atsiradimo

Dar 1920 metais, Kaune įsikūrė “Amlit” kitaip žinoma kaip tiesiog Amerikos lietuvių bendruomenė. Jų dėka į Lietuvos kelius pradėjo keliauti daug amerikietiškų “Ford” ir “GMC” įmonės automobilių. Su šia bendruomene iš esmės ir prasidėjo Lietuvos automobilių istorija.

Iki 1926 metų, Lietuvoje jau važinėjo per 400 automobilių, o net 60-70 procentų iš jų kursavo Kauno miesto keliais. Tais pačiais metais buvo pradėti gerinti ir plėsti keliai, priimama vis daugiau įstatymų eismo keliuose reguliavimui.

Net apie 90-95 procentų tarpukariu važiavusių automobilių Lietuvoje buvo amerikietiškų markių – “Cadillac”, “Chrysler”, “Chevrolet”, “Ford” ir t.t. Toks pasiskirstymas ko gero gavosi dėl sėkmingos “Amlit” veiklos vežant automobilius iš už Atlanto.

Automobiliai buvo tik turtingiesiems

Skaičiuojama, jog vienas automobilis tai laikais galėjo kainuoti maždaug 200 dolerių. Turint omenyje, jog gerai apmokami darbininkai gaudavo maždaug po 1200 dolerių algos, darosi aišku, jog automobilius galėdavo įsigyti tik turtingieji.

Automobilis tarpukario Lietuvoje labai ilgai išliko kaip prestižo simbolis. Iš pradžių juos vairuodavo tam paskirtas vairuotojas, o turtingieji sėdėdavo automobilio gale. Po kiek laiko patys savininkai ir tapo savo automobilio vairuotojai.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme Kauno transporto istoriją nuo pradžios iki tarpukario pabaigos.

Iš esmės galima teigti, jog industrializacijos procesas Lietuvoje buvo pradėtas pagal Rusijos nuostatas, o Lietuvai tapus laisvai, buvo pajausta didžiulė JAV įtaka.

Nors ekspertai mūsų šalies transportą tarpukariu prilygina provincijos lygiui, labai tikėtina, jog ir toliau palaikę glaudžius ryšius su JAV rinka, savo šalies industriją būtume išvystę iki vakarietiško lygio, jeigu ne karas ir sovietinė okupacija.

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Balsų skaičius: 3