Rombai veikia puikiai? Per pirmąjį pusmetį Kaune aukų nesulaukta

rombai sankryžojePrieš keletą metų Kaunas pradėjo visuotinį savo kelių atnaujinimą. Nors daugumoje gatvių būklė ženkliai pagerėjo, atsirado kita opi problema – avarijos ir pėsčiųjų saugumas.

Įvairūs incidentai buvo tokie dažni, jog reikėjo imtis skubių ir efektyvių sprendimų apsaugoti gyventojus.

Viena iš įdomiausių pokyčių Kauno keliuose per pastaruosius metus – tai specialūs rombo formos kelio ženklinimas pasitelktas iš Naujosios Zelandijos ir Japonijos valstybių.

Kaip skačiuojama, incidentų perėjose skaičius sumažėjo beveik 50 procentų.

Pavojaus vietų – vis mažiau

Kaunas pokyčius visų pirma pradėjo nuo vadinamųjų “Pavojaus vietų”, ruožų kuriuose įvykdavo daugiausiai incidentų su pėsčiaisiais. Vos per 2019 metus miestas atnaujino beveik 100 kilometrų kelio ženklinimo, 1,5 kilometrų kelio atitvarų ir net 27 perėjų apšvietimai.

Apskritai nuo darbų pradžios buvo modernizuota daugiau kaip 400 pėsčiųjų perėjų apšvietimų, įrengtos modernios LED sistemos pranešančios vairuotojams apie artėjančius pieščiuosius, atsirado daugiau saugumo salelių.

Kitas dalykas – šviesoforai. Jų įrengta net 40 naujų rekonstruotose reguliuojamose sankryžose, įvesti greičio matuokliai būtiniausiose vietuose. Manome, jog sėkmingai buvo panaikinta beveik 100 “pavojaus” vietų kuriose žūdavo arba buvo sužeidžiami žmonės.

Policijos duomenimis, Kaunas pastaraisiais metais išsiskyrė kaip vienintelis Lietuvos miestas kur incidentų su pėsčiaisiais ženkliai sumažėjo.

Miesto srautai įdėmiai stebimi

Dar praeitais metais Kauno mieste buvo atidarytas eismo valdymo centras kuriame nuolat stebimi automobilių mieste srautai. Planuojama, jog šiais metais bus pradėti stebėti ir pėsčiųjų srautai.

Remiantis stebėjimais bus derinami tolimesni planai miesto transporto infrastruktūrai keisti – vietas kur reikia atnaujinti, pakeisti ar galbūt iš viso panaikinti sankryžas.

Kitas dalykas į kurį atkreipiamas dėmesys tam tikruose Kauno ruožuose – greičio ribojimai. Stebint eismo judėjimus buvo atkreiptas dėmesys, jog tam tikrose potencialiai pavojingose vietose greitis yra kur kas didesnis 50km/h, todėl limito mažinimas yra matomas kaip viena iš saugumą didinančių priemonių tuose ruožose.

Galiausiai yra dirbama ties protingais šviesoforais kurie skatintų vairuotojus saugaus greičio. Tokio tipo šviesoforas yra įrengtas A.Baranausko gatvėje kur po 22 valandos visuomet dega raudonas signalas. Jei iki šviesoforo vairuotojas atvažiuoja laikydamasis saugaus greičio, daviklis automatiškai įjungs žalią šviesą. Kita vertus, jei vairuotojas kiek daugiau “paspaudžia” jis bus priverstas sustoti prie sankryžos.

Geriems sprendimams reikia pastangų iš visų šalių

Policijos atstovai pripažįsta – geriausi eismo sprendimai Kauno mieste gali būti priimti tik susivienijus visoms šalims. Esą tik bendromis pastangomis galima sukurti dinamišką ir saugią eismo kultūrą.

Kol kas kaip dvi didžiausios priežastys skaudžioms nelaimėms susijusioms su pėsčiaisiais yra įvardijamos greičio viršijimas ir neblaivūs vairuotojai. Šioms problemoms ir yra skiriamas didžiausias Policijos dėmesys.

Nors perėjų įrengimas ir modernizavimas taip pat yra svarbus, labiausiai pareigūnai sako reikia stengtis pažaboti taisyklių nesilaikančius vairuotojus.

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Balsų skaičius: 1