Klaipėdos miesto savivaldybė – tai vakarų Lietuvoje esantis teritorinis vienetas kuriam priklauso Klaipėdos miestas.
Šio regiono atstovaujamoji valdžia – miesto savivaldybė taryba, o savivaldybės administracija atlieka vietinės vykdomosios valdžios funkcijas.
Klaipėdos miesto ir savivaldos istorija
Miesto pradžia
Klaipėda – tai vienas seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos miestų, o kartu tai ir vienintelis mūsų šalies uostas. Ne vienas istorikas ir šio regiono tyrėjas miesto istoriją prilygina žmogaus išgyvenusio sudėtingą gyvenimą istorijai. Kaip pavyzdys, miestas per savo istoriją yra turėjęs nė vieną vardą.
Žinoma, lietuviai savo miestą jau nuo seno vadino Klaipėda. Pasak istorikų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Klaipėdos vardas buvo paminėtas 1413 metais, Didžiojo Lietuvos kunigaikštis Vytautas jo rašytuose laiškuose. Manoma, jog pats pavadinimas Klaipėda yra kilęs iš žodžių „klaips“ ir „ėda“ kas išsiverstų iš senovinės mūsų tautiečių kalbos kaip „duonos valgytojai“.
Dar XIII amžiuje baltų žemes pradėjo puldinėti vokiečių ordinai siekdami užgrobti daugiau teritorijų ir išplėsti savo įtaką. Užgrobtoje Klaipėdos miesto teritorijoje Livonijos ordinas pastatė pilį kurią pavadinimo Memelburgu, o vėliau Mėmeliu. Pastatyta pilis buvo labai geroje strateginėje vietoje kurioje Vokietijos ir Livonijos ordinai galėjo saugiai palaikyti tarpusavio prekybą.
Mūsų tautiečiai ne kartą puolė šią pilį, ji daug kartu sudegė ir buvo vėl atstatyta. Tik pasirašius taikos sutartį tarp lietuvių ir ordinų, miestas galėjo toliau sėkmingai plėstis. Ordinai miestą statė pagal romėniškąjį modelį.
Nuo XVI iki XIX amžiaus pabaigos
Atėjus XVI amžiuje, miestai labai pradėjo vystytis ekonomine prasme. Jam buvo suteikta prekybinė privilegija neribotam importui ir eksportui, suteikta teisė statyti laivus. Kartu įsikūrė nemažai gildijų, kurių dėka stiprėjo miesto prekybos ryšiai. Kaip pavyzdys, jau tuo metu reguliariai kursuodavo prekiniai laivai iš Klaipėdos į Amsterdamą ir atgal.
Miestas ypač suklestėjo XVII amžiuje vykusių karų tarp Lietuvos ir Lietuvos armijų tarpusavyje bei gretimai esančios Švedijos. Kiek vėliau, XVIIIa. iš Klaipėdos pradėjo plūsti mediena ir maisto produktai, pasiekdavę net Londono miestą.
Pačioje XIXa. pradžioje miestas pradėjo dar labiau stiprinti savo kaip uostamiesčio statusą – buvo pagilintas uostas, įkurta daugiau laivų statyklų, pastatytas ir švyturys.
Verta pabrėžti ir įdomybę. Kadaise Klaipėda, nors ir trumpam buvo karališkas miestas. Kuomet Prancūzijos imperatorius užėmė Prūsiją, vienintelis likęs neokupuotas Prūsijos miestas tapo šalies sostine. Tuo laikotarpiu, Prūsijos karalius Fridrichas III su savo dvariškiais buvo persikėlęs gyventi į uostamiestį ir maždaug po metų iš čia paskelbė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje aktą.
Vienas liūdniausių įvykių šio laikotarpio miesto istorijoje tai 1854 metais įvykęs masinis gaisras. Dėl jo visiškai sudegė ištisi gyvenamieji kvartalai, keletas bažnyčių ir beveik šimtas sandėlių. Kiek vėliau, Krymo karo metu tarp Rusijos ir Anglijos, Klaipėda suklestėjo kaip pirklių miestas, kartu čia pradėjo kurtis ir pimieji fabrikai.
Būtent pastarųjų kūrimasis dar labiau paskatino ekonominę revoliuciją Klaipėdoje. Anglų pirklių iniciatyva pradėjo kurtis pirmosios masinės gamyklos, o kartu miestui pavyko pabaigti ir kanalo jungusio Klaipėdos uostą ir Nemuno žiotis statybas. Prie to pačio buvo pastatytas ir geležinkelis bei reikšmingas tiltas per Danės upę. Tokiu būdu, Klaipėda po truputėlį integravosi į industrinę revoliuciją išgyvenusią Europą.
Karo laikotarpiai
Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui Vokietija pralaimėjo, o pagal pasirašytą Versalio sutartį Klaipėdos administravimas buvo perduotas prancūzams. Lietuva susigrąžinti Klaipėdą dėjo ne tik diplomatines, tačiau karines pastangas. 1923 metais beveik pusantro tūkstančio karių ir šaulių iš mūsų šalies įžengė į miestą, o prancūzai – pasidavė. Kiek vėliau, miestas buvo perduotas Lietuvai oficialiai.
Po oficialaus perdavimo prasidėjo Klaipėdos regiono integraciją į Lietuvos kultūrą bei ekonomiką. Mūsų šalies vyriausybė dėjo dideles pastangas modernizuoti miesto uostą ir paruošti ji karo laivyno kūrimui. Kartu čia savo atstovybes įkūrė ir didžiausios Lietuvos įmonės, buvo nutiestas naujas plentas kuris sujungė Klaipėdą ir Kauną, mieste buvo įsteigtos aukštojo mokslo institucijos.
Antrasis pasaulinis karas Lietuvai atnešė daug nemalonumų, tarp jų ir Klaipėdos miestui. Vokietijai paskelbus ultimatumą, mūsų šalis buvo priversta miestą perduoti jos žinion. Kaip žinia, čia propagandiniams sumetimams buvo apsilankęs ir pats Adolfas Hitleris kuris sveikino Klaipėdiečius „išsilaisvinusius nuo jiems primesto likimo“.
Prasidėjus karui tarps SSRS ir Vokietijos, jau pirmosiomis dienomis miestas buvo bombarduojamas sovietų pilotų. Karui artėjant į pabaigą, besitraukianti Vokietija sunaikino visus pagrindinius miesto strateginius objektus, o kartu klaipėdiečiams buvo liepta trauktis į Vokietiją. Sakoma, jog sovietams įžengus į miestą buvo rasta vos kelios dešimtys gyventojų.
Tokia masinė žmonių migracija reiškė, jog glaudus vokiškos ir lietuviškos kultūros sąryšis buvo nutrauktas, na o SSRS okupavus Lietuvą, į miesta pradėjo plūsti žmonės iš visos sąjungos. Tačiau ir čia Klaipėda išliko svarbiu miestu, ypač dėl savo stiprios žvejybos pramonės.
Aštuntajame dešimtmetyje, kuomet nepriklausomybės nuotaikos stiprėjo visoje šalyje, Klaipėda tapo vienu iš aktyviausių taškų lietuviškam kultūriniam gyvenimui, stiprėjo inteligentijos ir akademikų bendruomenės.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę
Lietuvai vėl tapus laisvai, Klaipėdos regiono perėjimas į laisvą rinką buvo kur kas lengvesnis nei kitose šalies dalyje. Čia pradėjo vykti labai daug gyvenamųjų namų, pramonės įmonių ir komercinių objektų statybų.
Kartu buvo modernizuotas ir Klaipėdos uostas, jam pastatyti nauji sektoriai. Tai lėmė, jog uostamiestis lig šiol yra vienas svarbiausių miestų Lietuvos rinkai dabar ir ateityje. Svarbu paminėti ir 1990 metais įvykusias Klaipėdos Universiteto įkurtuves kuomet miestas gavo savą aukštojo mokslo instituciją
Miesto ateitis
Klaipėdos savivaldybė miestui yra numačiusi nemažai strateginių planų tolesniam jo stiprinimui ir plėtrai. Kaip pavyzdys, planas „Klaipėda 2030“ numato siekiamybę iki 2030 metų sukurti 25 tūkstančius naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių ir pritraukti 1,5 milijardo eurų naujų investicijų. Kartu planas numato siekį didintį eksportą net 200 procentų bei pritraukti daugiau beveik 50 tūkstančių gyventojų į miestą.
